Investiciniai deimantai

Deimantai gali padėti išsaugoti dalį vertės, tačiau jie nėra tokie likvidūs kaip auksas, vertybiniai popieriai ar kitos tradicinės investicijos. Investicinę vertę dažniausiai turi reti, aukštos kokybės natūralūs deimantai, kurių kilmė ir savybės patvirtintos sertifikatu. Vis dėlto jų kainos augimas nėra garantuotas, o parduoti deimantą už norimą sumą gali užtrukti.

Mažesni deimantai dažniau pasirenkami kaip ilgalaikė dovana, kolekcinė vertybė ar simbolinę reikšmę turintis pirkinys. Perkant verta atsižvelgti į deimanto svorį karatais, briaunavimo kokybę, spalvą, švarumą ir sertifikatą.

Deimantą verta pirkti kaip ilgaamžį papuošalą, prasmingą dovaną ar kolekcinę vertybę, tačiau vien tik finansinės grąžos tikslu toks pirkinys tinka ne visada. Mažmeninė kaina apima ne tik patį deimantą, bet ir prekybos, sertifikavimo, saugojimo bei kitas išlaidas, todėl perparduodant dažnai siūloma mažesnė suma.

Natūralūs deimantai dėl ribotos pasiūlos paprastai geriau išlaiko ilgalaikę vertę nei laboratorijoje užauginti deimantai. Laboratoriniai deimantai yra tokios pačios cheminės sudėties, tačiau kainuoja gerokai mažiau ir paprastai greičiau nuvertėja. Renkantis svarbu įvertinti biudžetą, pirkimo tikslą, deimanto kokybę ir kokybę patvirtinantį sertifikatą.

Vieno karato deimanto kaina priklauso nuo jo kilmės, briaunavimo, spalvos, švarumo, formos ir sertifikavimo. Kokybiškas natūralus 1 karato deimantas mažmeninėje rinkoje dažnai kainuoja maždaug nuo 3 000 iki 6 000 eurų, tačiau, priklausomai nuo savybių, kaina gali siekti nuo maždaug 1 000 iki daugiau nei 15 000 eurų. Laboratorijoje užaugintas tokio paties svorio deimantas paprastai kainuoja nuo kelių šimtų iki maždaug 1 200 eurų.

Deimantai vertinami pagal keturis pagrindinius kriterijus: svorį karatais, briaunavimą, spalvą ir švarumą. Ypač svarbi briaunavimo kokybė, nes nuo jos priklauso deimanto spindesys. Apvalūs briliantinio briaunavimo deimantai paprastai kainuoja daugiau, o ovalo, smaragdo, princesės ar kitų formų deimantai gali būti pigesni.

Sertifikatas padeda patikrinti deimanto savybes ir palyginti jo kainą su kitais pasiūlymais. Perparduodant natūralų deimantą dažnai atgaunama tik dalis pradinės mažmeninės kainos, o laboratorinių deimantų antrinės rinkos vertė paprastai yra dar mažesnė.

Deimantus galima perparduoti, tačiau jų supirkimo kaina dažnai būna gerokai mažesnė už pradinę mažmeninę kainą. Taip yra todėl, kad pardavimo kainą sudaro ne tik deimanto vertė, bet ir prekybininko marža, sertifikavimo, saugumo, nuomos, darbuotojų bei rinkodaros išlaidos. Perparduodant šios išlaidos nekompensuojamos.

Deimantai neturi vienos kasdien skelbiamos pasaulinės rinkos kainos, todėl pasiūlymas priklauso nuo akmens kokybės, paklausos ir konkretaus pirkėjo. Juvelyrai bei supirkėjai paprastai siūlo didmeninę arba žaliavos vertei artimesnę kainą. Draudimo vertinime nurodyta suma taip pat dažniausiai reiškia papuošalo pakeitimo mažmeninėje rinkoje kainą, o ne sumą, kurią būtų galima gauti parduodant.

Perpardavimo vertei įtakos turi ir didėjanti laboratorijoje užaugintų deimantų pasiūla. Dėl efektyvesnės gamybos jų kainos mažėja, todėl naudotų laboratorinių deimantų paklausa išlieka nedidelė.

Taip, laboratorijoje užauginti deimantai yra tikri deimantai. Jų cheminė sudėtis, kristalinė struktūra, fizinės ir optinės savybės yra tokios pačios kaip natūralių deimantų. Abu sudaryti iš anglies atomų, pasižymi tokiu pačiu kietumu ir vienodai sąveikauja su šviesa.

Pagrindinis skirtumas yra kilmė. Natūralūs deimantai formuojasi Žemės gelmėse milijardus metų, o laboratoriniai užauginami kontroliuojamoje aplinkoje per kelias savaites. Laboratorijoje užauginti deimantai paprastai kainuoja mažiau ir turi mažesnę perpardavimo vertę, nes jų pasiūlos neriboja gamtiniai ištekliai.

Laboratoriniai deimantai nėra deimantų imitacijos. Cirkonis ir moisanitas tik vizualiai primena deimantą, tačiau jų cheminė sudėtis ir fizinės savybės yra kitokios. Tiek natūralūs, tiek laboratorijoje užauginti deimantai gali būti vertinami pagal svorį karatais, briaunavimą, spalvą ir švarumą.